Fermų statyba yra labai svarbus momentas verslo vystymo procese. Svarbus, bet toli gražu ne vienintelis lemiantis verslo sėkmę. Valdymas – žmonių, procesų, resursų, informacijos ir kitų dalykų valdymas yra verslo kasdienybė. Turi būti kaupiami duomenys apie visus gyvulio gyvenimo įvykius. Su tuo susijusios informacijos taip pat susidaro labai daug. Bandos valdytojo tikslas – nuolat dirbti su informacija, remiantis ja priiminėti sprendimus ir realizuoti sprendimų įgyvendinimą su gyvuliais.
Karvės neatrajojimas tuo metu kai jis turėtų vykti yra rimtas sveikatos sutrikimo signalas. Karvės atrajojimas yra tolygus automobilio varikliui. Jeigu tuo metu, kada reikia variklis neužsiveda, laikome, kad mašina yra sugedusi. Tas pats su karve. Sveika karvė atrajoja. Jeigu atrajojimas dingsta, tai signalizuoja ligą.
Įprasta, kad fermų įranga asocijuojasi su karvių guoliavietėmis, melžimo aikštelėmis, pieno šaldytuvais, mėšlo skreperiais. Planuojat fermos įrengimą svarbu nepamiršti valdymo ir karvių stebėjimo įrankių. Pririštų karvių tvartuose didžiausias iššūkis yra stebėti karvių rujas. Viena, o gal net ir vienintelė sistema tinkanti pririštų karvių rujų ir sveikatingumo stebėjimui yra sistema – HealhyCow24. Ši sistema yra skirta pririštų karvių stebėjimui. Sekami tie patys parametrai: aktyvumas, atrajojimas, kvėpavimas, ėdimo, gėrimo, gulėjimo laikas.
Pasitelkę technologines galimybes stebėkime karves 24 val per parą 7 dienas per savaitę.
Galvijų laikymas tvarte per karščius- tai aktualu ir Lietuvos ūkiams. Žmonėms Lietuva yra šiaurės Europos šalis, o lietuviškos karvės vasarą atsiduria gerokai per šilto klimato zonoje. Todėl fermose būtinos iš anksto apgalvotos pagrindinius procesus integruojančios strategijos, kaip bus kovojama su karščio stresu, kai ateis vasaros mėnesiai.
Pasinaudokite galimybe, kurią suteikia programa – Parama investicijoms į žemės ūkio valdas ir instaliuokite ūkyje gyvulių stebėjimo sistemą. Ji ištikimai tarnaus jums 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Siųs pranešimus apie rujojančius gyvulius, apie gyvulių sveikatos rizikas, įspės apie karščio stresą ir kitas negandas. Sudarys jums salygas laiku pastebėti tiek pavienių gyvulių, tiek gyvulių grupių ar visos bandos problemas ir laiku imtis priemonių, kad užkirsti kelią nuostoliams.
Nematomos karviu ligos nebūtinai yra tos, kurios nepasireiškia jokiais simptomais. Šiuo atveju tai ligos, kurių simptomai nebuvo laiku pastebėti. Atitinkamai gydymo nebuvo arba jis įvyko pavėluotai. Kaip bebūtų liūdna žmonės, kurie dirba tiesiogiai su gyvuliais dažniausiai nėra aukščiausio išsilavinimo. Kokia žala? Lieka nepastebėti karvių signalai, pagal kuriuos galėtume suprasti, kad gyvulys serga. Liga būna pastebėta žymiai vėlesnėse stadijose, kai karvė jau nebesikelia, stipriai sumažina produkciją, nebeėda. Visi šie simptomai dažniausiai yra vėlyvos ligos stadijos ženklas. Gyvulys susirgo ir pirmieji simptomai pasireiškė žymiai anksčiau. Tačiau niekas nematė, niekas nepranešė. Ir nutinka…
Kas yra tas mistinis terminas – Bandos Valdymas? Karvė gyvena ciklišką gyvenimą. Jos būsenos nuolat kinta. Šviežiapienė; sėklinama; sėklinta, bet dar nežinoma ar veršinga; veršinga; neveršinga; užtrūkusi; serganti; brokuotina… Tas pats pasakytina apie veršelius ir telyčias. Jų būsenų priskaičiuotume mažiau, tačiau, faktas yra tas, kad gyvuliai nuolat juda iš būsenos į būseną, o mūsų tikslas yra tą judėjimą optimaliai suvaldyti. Kiekvienas gyvulio gyvenimo laikotarpis (būsena) iškelia bandos valdytojui skirtingas užduotis. Skirtingi darbai pasitinka šviežiapienų ir užtrūkusių karvių grupėse. Darbuotojo, kuris organizuoja visas bandoje vykstančias procedūras: sėklinimą, rujų stebėjimą ir sinchronizaciją,…
Bandos valdymo programa – pagrindinis bandos valdytojo instrumentas. Bandos valdymo programoje sukaupti visi duomenys apie bandoje esamus ir buvusius gyvulius. Bandos valdytojas kreipiasi į bandos valdymo programą pasirengdamas kiekvienam bandoje atliekamam darbui. Pvz. reikia tirti veršingumą. Vienu paspaudimu iš programos išimamas karvių ir telyčių sąrašas, kurioms šiuo metu reikia ištirti veršingumą. Tas pats vyksta ruošiantis kitiems darbams: sėklinimui, vakcinacijoms, užtrūkinimui, brokavimui ir kt. Analizuodamas bandos rodiklius bandos valdytojas taip pat neapsieina be bandos valdymo programos. Profesionaliose bandos valdymo programose yra paruošta svarbios ataskaitos, kuriose galima bet kuriuo metu matyti pagrindinius…
Apvaisinimo rezultatui labai daug įtakos turi laiku atliktas karvių sėklinimas. Visų mėgstama sena ir paprasta ūkiška taisyklė – pastebėjai rują ryte, sėklink vakare, pastebėjai rują vakare, sėklink ryte. Taip, ši taisyklė puikiai tinka, kai karvių rujos yra idealios ir rujų stebėjimas yra idealus. Deja, gamyba ir aukšta karvių produkcija dažnai įveda savo pataisas. Vietoje taisyklingų, gerai išreikštų rujų susiduriame su trumpomis, slaptomis arba silpnai, netipiškai išreikštomis rujomis. Darbuotojai, savo ruoštu, būna pakankamai užimti fermoje vykstančiuose procesuose. Dažnai pritrūksta laiko rekomenduojamam ramiam pabuvimui tvarte 2-3 kartus per parą, neatliekant jokių kitų…
Kuo naudingas ūkiui yra ankstyvas veršingumo nustatymas? Kiekviena “neveršinga” diena kainuoja. Skirtingi literatūros šaltiniai nurodo skirtingus “neveršingos” dienos kaštus. Nuo 2 iki 5 eurų. Kai kurie, net ir dar aukštesnius. Nurodoma kaina susidaro už prarastą pieną ir veršelius. Taigi bandos valdytojo tikslas yra kuo greičiau grąžinti karves ir telyčias į pakartotinį sėklinimą, jeigu prieš tai vykusio sėklinimo metu neįvyko apvaisinimas. Neveršingą gyvulį galima rasti iki 50 dienų anksčiau Ūkiuose įprasta veršingumo nustatymo praktika vyksta po 60 dienos, skaičiuojant nuo įvykusio sėklinimo. Nereti atvejai, kai veršingumo tyrimo diena nusikelia į 75-ą…
Karvė gyvena ciklišką gyvenimą. Jos būsenos nuolat kinta. Šviežiapienė; sėklinama; sėklinta, bet dar nežinoma ar veršinga; veršinga; neveršinga; užtrūkusi; serganti; brokuotina…
Tas pats pasakytina apie veršelius ir telyčias. Jų būsenų priskaičiuotume mažiau, tačiau, faktas yra tas, kad gyvuliai nuolat juda iš būsenos į būseną, o mūsų tikslas yra tą judėjimą optimaliai suvaldyti. Kiekvienas gyvulio gyvenimo laikotarpis (būsena) iškelia bandos valdytojui skirtingas užduotis.
Skirtingi darbai pasitinka šviežiapienų ir užtrūkusių karvių grupėse. Darbuotojo, kuris organizuoja visas bandoje vykstančias procedūras: sėklinimą, rujų stebėjimą ir sinchronizaciją, gydymą, veršiavimąsi, užtrūkinimą, veršingumo tyrimą ir kt. akys nuolat nukreiptos į informaciją apie kiekvieną karvę.
Nes kaip sakoma… karvei ant kaktos nėra parašyta… bet kažkur parašyta turi būti. Turi būti parašyta viskas apie visus gyvulio gyvenimo įvykius. O gyvulių bandoje yra daug ir įvykių kiekvieno jų gyvenime taip pat daug. Su tuo susijusios informacijos taip pat pasidaro labai daug.
Bandos valdytojo tikslas – nuolat dirbti su ta daugybe informacijos, remiantis ja priiminėti sprendimus ir realizuoti tų sprendimų įgyvendinimą su gyvuliais. Bandos reprodukcijos valdymas – sąvoka apima visus sprendimus ir veiksmus, atliekamus su gyvuliu, nuo jo atėjimo į bandą iki paskutinės jo gyvenimo bandoje dienos.
